BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

La Reine Margot

La Reine Margot (Karalienė Margo)

http://www.imdb.com/title/tt0110963/
http://en.wikipedia.org/wiki/La_Reine_Margot_%281994_film%29

La Reine Margot (1994) – Karalienė Margo (Prancūzija)

Rež.: Patrice Chéreau
Vaidina: Isabelle Adjani, Daniel Auteuil, Jean-Hugues Anglade, Vincent Perez, Virna Lisi, Dominique Blanc

1572 metai, Paryžius. Ruošiamos grandiozinės vestuvės - Kotrynos Mediči dukra ir karaliaus Karolio iX sesuo katalikė Margo (Margarita Valua) išteka už protestantų lyderio Henriko Navariečio. Vedybų tikslas visiškai politinis - sutaikyti konfliktuojančias katalikų ir protestantų-hugenotų puses ir taip pasiekti taiką šalyje. Paryžius priguži juodaskvernių hugenotų, į kuriuos paryžiečiai žiūri labai kreivai, vyrauja nuolatinė įtampa, užtektų mažiausios kibirkšties ir įsipliekstų konfliktas. Ilgai laukti netenka - po penkių dienų įvyksta garsioji taip vadinamoji “Baltramiejaus naktis“, kurią sukursto regentė Mediči - Paryžiuje išžudoma iki 10000 hugenotų. Henrikas Navarietis išsigelbsti, bet priverčiamas pereiti į katalikų tikėjimą ir su savo žmona įkurdinamas Luvre namų arešto sąlygomis. Kadangi vestuvės formalios, Margo nesiruošia kaip nors intymiau bendrauti su savo vyru. Tam reikalui atsitiktinai pasipainioja toks Lamolis - irgi protestantas, bandantis išvaduoti Henriką Navarietį iš nelaisvės ir galiausiai dėl to netenkantis galvos (jį pagauna ir nukirsdina).
Puiki kostiuminė istorinė drama. Politinės intrigos ir kruvinas konfliktas aistringos meilės fone. Na, “aistringa meilė” vis tik yra silpniausia filmo dalis. Nors gausu erotinių scenų, bet spindinčio grožio dievaitė Adjani su gražuoliu partneriu (Vincent Perez) filme kažkaip nesusižaidžia, na nėra “chemijos” tarp jų ir viskas. Pabaigos epizodas - ji stovi visiškai bejausmiu veidu prie savo mylimojo begalvio kūno ir apžiūrinėja ant lentynos padėtą galvą, kurią galiausiai išsineša po pažastimi kaip kokį kamuolį, įsėda į karietą ir išvažiuoja sau ramiausiai į Navarą pas savo vyrelį. Galvos rieda, bet gyventi reikia toliau :)

7 iš 10

Margo

Rodyk draugams

Smoke

Smoke (Dūmas)

http://www.imdb.com/title/tt0114478/
http://en.wikipedia.org/wiki/Smoke_%28film%29

Smoke (1995) – Dūmas (JAV)

Rež.: Wayne Wang
Vaidina: William Hurt, Harvey Keitel, Giancarlo Esposito, Jose Zuniga, Jared Harris, Harold Perrineau, Jr., Deirdre O’Connell, Victor Argo, Michelle Hurst, Forest Whitaker, Stockard Channing

Niujorkas, Bruklinas, Trečiosios gatvės ir Septintosios alėjos kampas. Mažytė rūkalų parduotuvėlė "Brooklyn Cigar Co.", 1990-ieji metai. Parduotuvės savininkas (Harvey Keitel herojus) - rūstokos išvaizdos, tačiau geros sielos bičas. Keletas klientų, tarp kurių - vietinis rašytojas (William Hurt herojus), sunkiai atsigaunantis po žmonos žūties todėl nieko jau neberašantis. 15-metis juodaodis paauglys, kuris išgelbėja užsižioplinusį rašytoją, žengiantį į gatvę tiesiai po autobuso ratais. 5 gyvenimiškos istorijos, besisukančios apie šiuos herojus. Juodaodis paauglys slapstosi, nes nušvilpė 5 tūkst. dolerių iš kažkokių gangsterių. Trumpai pagyvena pas išgelbėtąjį rašytoją, už tai gangsteriai tą rašytoją sumuša progai pasitaikius. Kas dar? Klijuojasi prie kažkokio vienarankio bičio (Forest Whitaker herojus), priemiestyje turinčio automobilių remonto garažą - įtikino pastarąjį, kad yra jo sūnus. Rūkalų parduotuvės savininką irgi ištinka "siurprizas" - pasirodo jo buvusioji ir pareiškia, kad jie turi dukterį, kuri irgi tuoj turės vaiką, bet nori pasidaryti abortą, todėl reikia jo pagalbos ir t.t. Įdomiausias filmo momentas - keistas Harvey Keitel herojaus (parduotuvės savininko) pomėgis. Nuo 1976 m. jis kas dieną 8 val. ryto prieš savo parduotuvę fotografuoja gatvę. Diena po dienos, be jokios pertraukos, jau sukaupta apie 4000 nuotraukų. Kasdieninio gyvenimo momentai, iš pirmo žvilgsnio visiškai vienodi, tačiau tuo pačiu ir unikalūs, nepakartojami, nes juk kiekviena sekundė yra vienintelė ir nepakartojama.
Šiltas filmas, paprasti, "prieinami" herojai ir pakankamas emocinis ir netgi filosofinis užtaisas. Kasdieninio, įprasto gyvenimo žavesys. Tik tiek, kad tas kasdieninis gyvenimas Amerikoje, Niujorke, bent man atrodo kaip didžiausia egzotika. Filmą sunku priskirti kokiam nors žanrui, jis tiesiog šiek tiek apie gyvenimą, šiek tiek apie … nieką (arba “viską”, kaip kas supranta).  Piešiama erdvė, laikas ir žmonės sudaro retai kur sutinkamą harmoniją, jausmą, kad esi namuose, savo vietoje, tarp įprastų savo daiktų, tačiau kitaip, nei galima tikėtis, tai nekelia visai jokio nuobodulio. Puikus filmas, nesigailiu pažiūrėjęs.

8 iš 10

smoke

Rodyk draugams

Fat Girl

Fat Girl (Storulė)

http://www.imdb.com/title/tt0243255/
http://en.wikipedia.org/wiki/Fat_Girl

Fat Girl (2001) - Storulė (Prancūzija)

Rež.: Catherine Breillat
Vaidina: Anais Reboux, Roxane Mesquida, Libero De Rienzo, Arsinée Khanjian, Romain Goupil, Laura Betti

Originalus pavadinimas - A ma soeur! (Už mano seserį!)
Istorija apie dvi seseris - viena dvylikos metų ir storoka, o kita - penkiolikos ir liekna. Vyresniosios vardas Elena ir ją smarkiai traukia seksualiniai nuotykiai. Objektu pasirenkamas kažkoks italų studentas. Kol šiedu trinasi tarpusavyje, jaunesnioji sesuo sukinėjasi aplinkui ir lyg tai pavydi, lyg tai mokinasi gyventi.
Prancūzų režisierė Breillat, žinoma savo pseudopornografiniu Romance, šiame filme pikantiškų vaizdelių pateikia nedaug. Veiksmo irgi nedaug, vystosi jis nuobodžiai ir ištęstai. O šokiruojanti filmo pabaiga visai iškrenta iš konteksto, iš pradžių net pamaniau, kad visos tos žudynės prisisapnavo kažkuriai iš herojų, taip viskas nenatūraliai. Rimti filmai dažnai būna nuobodūs, bet nuobodūs filmai nebūtinai būna rimti (rimtumą šiuo atveju suprantu kaip sukeltą žymesnį įspūdį, privertimą pagalvoti apie kažką, pramogą pagaliau ir t.t.). Šis filmas daugiau antrasis variantas, nei pirmasis.

5 iš 10

fatgirl

Rodyk draugams

Dogville

http://www.imdb.com/title/tt0276919/
http://en.wikipedia.org/wiki/Dogville

Dogville (2003) - Dogvilis (Danija ir kt.)

Rež.: Lars von Trier
Vaidina: Nicole Kidman, Harriet Andersson, Lauren Bacall, Jean-Marc Barr, Paul Bettany, Blair Brown

Nuskurdęs mikroskopinis miesteliūkštis kažkur Amerikos kalnuose. Nuskurdę ir nuskurę žmonės ir toks pat nevykęs krizinis laikmetis - 30-ieji praeito amžiaus metai. Nieko čia nevyksta, nei gero, nei blogo. Tačiau vieną gražią dieną miestelyje pasirodo graži, gerai apsirengusi mergina ir ieško kelio. O kelio nėra, toliau tik kalnai. Pasirodo, kad ji slapstosi nuo kažkokių gangsterių. Ką gi, miestelio žmonės sutinka ją priglausti ir slėpti. Ypač tuo suinteresuotas toks vienas vietinis jaunuolis, vaizduojantis save filosofu, psichologijos žinovu ir būsimu didžiu rašytoju. Jam tai savotiškas eksperimentas - kaip miestelio žmonės sugebės priimti šia netikėtą likimo dovaną. Iš pradžių viskas klostosi gerai ir draugiškai, visi džiaugiasi nauju veidu. Paskiau pasirodo skelbimai, kad jos ieško policija, kad ji kažkokia nusikaltėlė ir už ją paskirta premija. Miestelio gyventojai pasitarė ir nusprendė, kad čia jau atsiranda rimta rizika ar bent jau finansinis nuostolis padėti bėglei. Būtų neblogai, kad ji padirbėtų ir kompensuotų šiuos “nuostolius”. Ji sutinka ir imasi darbo - tai padėti sode, tai prižiūrėti vaikus, tai valyti namus ir t.t.  Galiausiai vienas vyriškis nusprendžia, kad ir kitokias paslaugas ji galėtų visai sėkmingai teikti. Paskui taip nusprendžia ir beveik visi kiti vyriškiai, tad naktimis taip pat nuobodžiauti netenka. Galiausiai ji tampa miestelio verge su prie metalinio antkaklio pritvirtintu varpeliu ir prirakinta grandine prie sunkaus rato, kad nepabėgtų. Lyg to būtų maža, galiausiai nusprendžiama vis tik atiduoti ją tiems gangsteriams atgal. Tačiau čia jų laukia staigmena, švelniai tariant. Ne viską jie žinojo apie gražiąją bėglę, oi ne viską…
Pirmiausiai krenta į akis filmo forma - tai savotiškas spektaklis, filmuota ne natūraliomis ar artimomis natūralioms sąlygomis. Veiksmas vyksta ribotoje scenoje, kurioje ir telpa visas tas miestelis. Maža to, dekoracijų kiekis yra minimalus - namai be sienų ir be durų, tik baltais kontūrais pažymėta kiekvieno namo vieta, gatvė, augalai, netgi šuo - ir tas nupieštas ant grindų. Tokioje “skaidrioje” erdvėje ir veikia filmo veikėjai. Truputį nelengva priimti tokią scenografiją, iš pradžių man nesinorėjo net žiūrėti, tik klausytis kaip kokį radiospektaklį, juolab, kad yra ir pasakotojo balsas, ne tik veikėjų. Tikras iššūkis žiūrovo kantrybei ir supratingumui. O pati istorija, ką gi, moralas čia senas kai pasaulis. Galbūt - “homo homini lupus est”? Galbūt - “aplinka kalta”? Esant nepalankioms sąlygoms visuomenė linkusi ristis žemyn socialinės evoliucijos laiptais. Arba - žmonės, patys būdami vergais (pinigų, norų, aplinkybių) gavę valdžią kitų žmonių atžvilgiu tampa vergvaldžiais. Šiuolaikinė mūsų valstybėlė taip pat pateikia nemažai panašių pavyzdžių. Nesinorėtų, kad tai sulauktų tokio atsako, kaip šiame filme :)

8 iš 10

Rodyk draugams

Bullet

http://www.imdb.com/title/tt0115781/
http://en.wikipedia.org/wiki/Bullet_(film)

Bullet (1996) - Kulka (JAV)

Rež.: Julien Temple
Vaidina: Mickey Rourke, Frank Senger, Adrien Brody, John Enos III, Fatmir Haskaj, Tupac Shakur

Bučas, dar kitaip vadinamas “Kulka” (Rurkės herojus) grįžta iš kalėjimo. Grįžta į savo miesto rajoną, kur nesustodamas verda gyvenimas - linksmybės, narkotikai, vagystės, gaujų nesutarimai. “Kulka” turi kieto bičo reputaciją, turi ištikimų draugų ir tokių pat ištikimų priešų. Turi du brolius - jaunesnįjį ir vyresnįjį, turi tėvus. Šeimynėlė, tiesą pasakius, gerokai kuoktelėjusi, labiausiai - vyresnysis brolis, vaizduojantis kietą karį, apsikrovęs ginklais ir karine atributika, mokantis gatvės berniūkščius, kaip teisingai perpjauti gerklę. Beje visi jie - žydai, tai kartais nuo karto kažkodėl specialiai yra primenama. Taigi, “Kulka” bando sugrįžti į ankstesnes vėžes, t.y. narkotikai, plėšimai, linksmybės. Bet jau nebegali - gyvenimas prarado prasmę. Ar tai kalėjimas jį palaužė, ar narkotikai atėmė sveikatą. Galiausiai leidžiasi nušaunamas tokio vietinio gaujos vado vienaakio negro.
Neįprastas “gangsterinis” filmas. Turi savo žavesio, neblogi kostiumai, o ir “happy endo” kaip ir nėra. Retai sutiksi istoriją apie “kietą bičą”, kuris anaiptol neduoda visiems į kaulus, o bando ieškoti gyvenimo prasmės. Šį kartą - neranda.

7 iš 10

Rodyk draugams

The Claim

http://www.imdb.com/title/tt0218378/
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Claim

The Claim (2000) - Aukso dulkės (Didžioji Britanija)

Rež.: Michael Winterbottom
Vaidina: Milla Jovovich, Nastassja Kinski, Peter Mullan, Wes Bentley, Sarah Polley, Shirley Henderson, Julian Richings, Sean McGinley, Randy Birch

Laukiniai Amerikos vakarai, Kalifornija, 1869 metai. Siera Nevados kalnuose įsikūręs mikroskopinis Kingdom Come miesteliūkštis, kurį valdo toks vietinis “krikštatėvis” Danielis Dilonas. Jo žodis čia paskutinis, jis ir teisėjas, ir budelis. Miestelio centre stovi sukiužusi trobeliūkštė, skambiai pavadinta banku ir pilna vos ne iki lubų aukso luitų, priklausančių tam pačiam Dilonui. Atrodo, kad visas gyvenimas čia sukasi apie salūną-viešnamį, kuriam vadovauja gražuolė Dilono sugyventinė Liucija (Mila Jovovič herojė). Vieną gražią dieną į miestelį atvyksta būrys žmonių. Tai geležinkeliečiai, Central Pacific Railroad kompanijos darbininkai, kurie ruošiasi žvalgyti apylinkes ir tiesti geležinkelį. Jiems vadovauja jaunas inžinierius Dalglišas. Geležinkelis yra gyvybiškai svarbus tokio tipo miesteliūkščiams. Jei trasa eis pro miestelį - jis klestės, o jei ne - nenumaldomai sunyks. Kartu su geležinkeliečiais atvyksta ir viena tokia ponia Elena (N. Kinski herojė) su dukra vardu Hope. Jų kelionės tikslas yra miestelio “valdovas” Dilonas. Tą paslaptingą ponią su Dilonu praeityje siejo tragiški ryšiai. Elena buvo Dilono žmona, o Hope yra jų duktė. Kažkada seniai seniai, jis pardavė savo žmoną su kūdikiu kažkokiam diedui. Iš nevilties, dėl skurdo - visiems jiems grėsė badas ir žūtis. Tačiau po to Dilonas prasigyveno, o jo buvusi žmona miršta nuo ligos ir tenori, kad būtų pasirūpinta dukterimi. O tuo tarpu šią merginą jau nusižiūrėjo minėtas inžinierius Dalglišas. Jis iš viso gali jaustis kaip karalius, nes nuo jo priklauso miestelio ir žmonių ateitis. Tad jam ir skaniausias kasnis ir gražiausia mergina. Pats Dalglišas yra gan kuklus, napakėlęs nosies, tačiau aplinkybės labai palankios įvairiems meilės daugiakampiams - jį į lovą bando įsitraukti (sėkmingai, beje) minėta bordelio savininkė Liucija.
Daug yra prikurta vesternų ir šitas neabejotinai taip pat vesternas, tačiau gal neįprastas. Nepaisant to, kad Kalifornija, viso filmo metu nuolat sninga, tarsi tai būtų kokia Aliaska. Sniegas, prieblanda bei ištęstas veiksmas suteikia kažkokio melancholiškumo ir beviltiškumo. Lyg ir sužimba nedidelis vilties žiburėlis, kai atvyksta būrys žmonių (neveltui ir vienos iš veikėjų vardas Hope - viltis). Dalglišas atneša viltį, kad miestelis išliks ir suklestės, o Hope leis savo tėvui pagaliau išpirkti visas kaltes bei nuramins sąžinę. Viskas nesibaigia taip gerai, įvykiai klostosi gan dramatiškai. Tačiau gyvenimas tęsiasi vienokiu ar kitokiu būdu ir jei ne tiems, tai kitiems žmonėms tikrai pasiseka. Filmas patiko.

7 iš 10

Rodyk draugams

The Big Blue

http://www.imdb.com/title/tt0095250/
http://en.wikipedia.org/wiki/The_Big_Blue

The Big Blue (1988) - Gili žydroji jūra (Prancūzija)

Rež.: Luc Besson
Vaidina: Rosanna Arquette, Jean-Marc Barr, Jean Reno, Paul Shena, Sergio Castellitto, Marc Duret, Griffin Dunne, Jean Bouise, Andreas Voutsinas, Valentina Vargas, Kimberley Beck, Patrick Fontana

Istorija apie du draugus, vaikystėje gyvenusius Graikijos pakrantėje ir turėjusius fenomenalis nardymo sugebėjimus. Po daugelio metų jie vėl susitinka, kad išbandyti savo jėgas nardymo varžybose.
Pagrindiniai filmo herojai yra trys - Žakas Majolis, Enzo Molinari (jau minėti du draugai) ir Joana Beiker, Žako mylimoji. Kaip ir daugelyje Luko Besono filmų, taip ir čia vaidina žymusis Žanas Reno - jis yra italas Enzo. Šiaip filme veiksmo nedaug, viskas ramu ir melancholiška. Svarbiausias dalykas filme yra ne ką veikėjai veikia, bet kas jie tokie yra, ką jie jaučia. Be abejo, ir čia yra šiek tiek nuotykių, tačiau spalvingi ir unikalūs charakteriai džiugina labiausiai. Italas Enzo - karštakošis, savimi be galo pasitikintis galiūnas, jam jūra iki kelių, ir tai tiesiogine šių žodžių prasme - jis yra daugkartinis ir iki šiol nepralenktas nardymo čempionas. Žakas Majolis - paslaptinga asmenybė, iš tikro turintis vos ne antgamtinių savybių, leidžiančių būti nekvėpuojant po vandeniu labai ilgai ir panerti labai giliai. O pats toks truputį “priplaukęs”, tarsi ne šio pasaulio gyventojas, labiau mėgsta delfinų, o ne žmonių draugiją ir jūrą laiko savo tikraisiais namais. Joana - ne klasikinė gražuolė, bet labai simpatiška žurmalistė, turėjusi nelaimės įsimylėti Žaką ir tapusi jam sunkaus pasirinkimo tarp mylimosios ir jūros priežastimi. Nuostabus muzikinis filmo fonas, raibuliuojantys vaizdiniai ir vyraujanti romantiškai liūdna nuotaika. Happy endo nėra, snobai džiūgauja :)

7 iš 10

Rodyk draugams

Romance

http://www.imdb.com/title/tt0194314/
http://en.wikipedia.org/wiki/Romance_(1999_film)

Romance (1999) - Meilės nuotykis (Prancūzija)

Rež.: Catherine Breillat
Vaidina: Caroline Ducey, Thomas Sagamore Stevenin, Rocco Siffredi

Viena tokia nepersena moteriškė gyvena su vaikinu. Viskas kaip ir gerai išskyrus tai, kad jis nenori. Sekso nenori. O ji nori, kuo toliau, tuo labiau. Pradeda kabinėtis prie visų iš eilės. Na, tai ir visas filmo turinys. Šiaip nebūtų ir apie ką kalbėti, tačiau filme yra daug atvirų, švelniai tariant, vaizdelių. Viską parodo, nieko nenuslepia. Yra švelnaus sado-mazo užuomazgų. “Ko Jūs verkiate, gal per smarkiai surišau? - O, ne, tiesiog manęs niekas iki šiol nėra surišęs, veee…”.  Jei kas jaučiasi nepatogiai žiūrėdamas pornografinius filmus, tai tokių žiūrovų išsigelbėjimui yra štai tokie “meniški” vaizdeliai, kur viskas atliekama rimtais tragiškais veidais ir su gilia filosofine potekste. Mano nuomone, tada jau geriau gryna pornografija :) Panašus filmas į kolekciją yra Ken Park, tik jis labiau žaismingesnis ir su jumoru.

5 iš 10

Rodyk draugams

Ken Park

http://www.imdb.com/title/tt0209077/

Ken Park (2002)

Rež.: Larry Clark, Edward Lachman
Vaidina: James Ransone, Tiffany Limos, Stephen Jasso, James Bullard, Mike Apaletegui, Adam Chubbuck

Filmas apie kažkokio Amerikos, tiksliau - Kalifornijos miesteliūkščio paauglius. Turinys daugmaž vienos rūšies - seksas. Rodomas pakankamai atvirai galima ir pornografijai priskirti. Pagrindinis herojus mylisi su savo merginos motina (ir su savo mergina tikriausiai, ir su dar viena pana jei ką). Kitas bičas kenčia nuo savo girtuoklio tėvo, kuris neleidžia važinėtis riedlente ir nešioti apsmukusių šortų. Vieną naktį tas tėvas su kažkokiu savo draugeliu išvarė į miestą ieškoti šliundrų. Visiškai girtas prie vairo, šliundrų nerado, ar nepatiko pasitaikiusios. Tai grįžęs namo pradėjo seksualiai priekabiauti prie sūnaus. Dar vienas epizodas - tėvas gyvena su dukra, motina mirusi. Tai šitas tėvas savo mirusią žmoną laiko vos ne šventąja, kasdien lanko kapinėse, kalbasi ir t.t. Nori, kad ir dukra būtų tokia pat nepriekaištinga. Tačiau kartą per anksti grįžta iš kapinių ir užtinką ją lovoje su draugeliu. Priverčia ją apsirengti motinos vestuvine suknele ir imituoja santuokos ceremoniją, gal tikisi, kad tai apsaugos nuo nuodėmių? Sekantis epizodas - bičiukas užsimanė vakare paskanauti torto, išsitraukė iš šaldytuvo, atsipjovė, paskanavo. O kadangi šiaip ar taip peilis jau rankoje, tai nuėjo į savo senelių miegamąjį ir juos mirtinai subadė, pirmiau senelį (nes tas sukčiauja žaizdamas stalo žaidimus), o paskui ir senelę (nes ta sena kalė negerbia jo privatumo ir įeina į kambarį nepasibeldus). O kas yra tas Ken Park? Tai dar vienas bičiukas, kuris vieną gražią saulėtą dieną viešoje vietoje žmonėms matant peršovė sau galvą. Efektingai taip - pufff! Viskas tik tykšt!
Bandantis šokiruoti filmas. Ir per tą šokiravima galbūt bandantis kažkokios prasmės ieškoti. Visi tokiais nekaltais, neagresyviais veidais, tačiau išsidirbinėja kaip reikiant. Na filmas tikrai “kitoks”, tačiau tai tikriausiai ir yra pagrindinis kūrėjų tikslas - trūks plyš išsiskirti iš minios, bet daugiau nepateikiama nieko.

5 iš 10

Rodyk draugams

The Mission

http://www.imdb.com/title/tt0091530/

The Mission (1986) - Misija (JAV)

Rež.: Roland Joffé
Vaidina: Robert De Niro, Jeremy Irons, Ray McAnally, Aidan Quinn, Cherie Lunghi, Ronald Pickup

Veiksmas vyksta 18-am amžiuje kažkur kalvotose Brazilijos džiunglėse. Jezuitų kunigas tėvas Gabrielis (Džeremio Aironso herojus) įkuria misiją, kurios tikslas yra atversti indėnus į krikščionišką tikėjimą. Jam sekasi gerai, kadangi jis indėnams linki tik gero, viską daro nuoširdžiai ir su meile. Misija klęsti, susiformuoja krikščioniška indėnų bendruomenė, vyksta bendruomeninis darbas, žmonės užsiima amatais ir t.t. Tuo tarpu žemai slėnyje, “civilizuotame” ispanų mieste klesti korupcija, prekyba vergais ir kitos nuodėmės bei blogybės. Mendoza (Robert De Niro herojus) yra vergų gaudytojas (o vergai - vėlgi tie patys indėnai) ir šiap nelabai doras bičas. Pavydo apimtas nužudo savo brolį ir suvokęs ką padarė, puola į neviltį, depresiją bei ilgam laikui save įkalina kažkokioje celėje. Galiausiai minėtasis tėvas Gabrielis įkalbina jį eiti įdžiungles ne vergų medžioti, bet prisidėti prie savo misijos veiklos. Laikui bėgant Mendoza susidraugauja su indėnais, tampa jėzuitų vienuoliu. Tačiau rojus žemėje tęsėsi neilgai. Ispanija ketina parduoti dalį savo teritorijų Portugalijai ir į tas teritorijas įeina jėzuitų misijos. Bažnyčiai leidžiama apsispręsti, ar atiduoti tas žemes, ar ne. Tam reikalui atvyksta ar tai vyskupas, ar koks kitas bažnyčios atstovas, kuris viską vietoje apžiūrėjęs turi nuspręsti kaip bus. Tačiau politika lieka politika ir galiausiai bažnyčia išduoda savo nuolankiausius ir uoliausius tarnus. Liepiama visiems išsiskirstyti, indėnai telekiauja atgal sau į džiungles. Mendozai užverda kraujas, jis atsisako vienuolio įžadų ir organizuoja ginkluotą pasipriešinimą. Tėvas Gabrielis gi nepripažįsta prievartos, tačiau trauktis irgi neketina. Tiek ginkluotas pasipriešinimas, tiek beginklė demonstracija su kryžiais ir giesmėmis baigiasi tragiškai - misija sudeginama, žmonės išžudomi, indėnų likučiai pasitraukia į džiungles. Geros pabaigos čia nėra…
Liūdnas filmas, keliantis daug įvairių minčių. O ir be jokių minčių reginys yra tikrai geras -  nuostabi gamta (Iguazu krioklys Brazilijoje), Morricone muzika, garsūs ir talentingi aktoriai (filmas yra gavęs Oskaro apdovanojimą). Filmas pagrįstas realiais įvykiais, tokie dalykai iš tikro vyko, buvo ir ne vienas ginkluotas konfliktas tarp jėzuitų su savo indėnais ir ispanų bei portugalų.
O dėl minčių, ką gi, ši istorija eilinį kartą pagrindžia “religijos be bažnyčios” idėją. Niekas neturi teisės kalbėti Dievo vardu, o įpač tie, kurie mieliau tarnauja pinigams, politikai ir trokšta valdžios. Gal ir perdedu, bet teigiamų pavyzdžių yra vienetai, blogų - šimtai ir tūkstančiai. Ten, kur prasideda dvasiniai dalykai, nėra vietos “kontorai” (ir atvirkščiai). “Kontora” visada norės “tvarkos” ir “kontrolės”, “kontora” visada aukos vienetus ir “smulkmenas” dėl “bendrų interesų”. Per 2000 metų krikščionybė neatlaikė išbandymo laiku ir į visa tai kas liko graudu net žiūrėti.

9 iš 10

Rodyk draugams